Fokstrotas
Haris Foksas, vokiečių šokėjas ir komikas, paskolino savo vardą „Foxtrot“ šokio žingsniui. Manoma, kad „Fox“ pirmasis panaudojo „lėtą žingsnį“, taigi ... gimė „Foxtrot“. Šis pirmasis „lėto žingsnio“ laisvo stiliaus stilius tapo madingas apie 1912 m., „Ragtime“ muzikos laikotarpiu. Tai žymėjo visiškai naują pramoginių šokių etapą, kai partneriai šoko daug arčiau ir prisirišo prie naujos ir jaudinančios muzikos. Iki šio laikotarpio buvo populiarūs polka, valsas ir vieno žingsnio. Šiuose šokiuose partneriai buvo laikomi rankos atstumu ir buvo stebimas nustatytas modelis.
Iki 1915 m. Įvyko dar vienas pokytis - buvo rašomos naujos ir melodingos „pop“ dainos; tokios melodijos kaip „O, tu graži lėlė“ ir „Ida“ buvo svarbiausi dienos hitai. Visuomenė greitai įvertino perėjimą prie sklandesnio, ritmingesnio muzikos stiliaus, o jų šokiai pradėjo įsisavinti geresnes senesnių šokių savybes. Nuo 1917 m. Iki šių dienų akcentas buvo sklandesnis šokis ir individualizuota išraiška. Iki 1960 m. JAV šokių salėse pasirodė tarptautinis šokių stilius, o daugelis metodų buvo pritaikyti amerikietiškam „Foxtrot“ stiliui. Šio rašymo metu pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų stilių yra tas, kad tarptautinis „Foxtrot“ stilius yra šokamas visiškai susilietus, išlaikant įprastą šokio laikymąsi, o amerikietiškas stilius suteikia visišką išraiškos laisvę, naudojant įvairius šokio būdus ir pozicijas. Dėl sklandaus ir rafinuoto jausmo dauguma figūrų yra skirtos didesnėms pokylių salėms. Tačiau tie patys skaičiai tinka ir vidutinėms šokių aikštelėms, kai šokama kompaktiškiau.
„Fred Astaire Dance Studios“ mokysitės greičiau ir pasieksite daugiau, nepriklausomai nuo jūsų įgūdžių lygio ar baimės. Ir visada rasite šiltą ir svetingą bendruomenę, kuri įkvėps jus siekti naujų aukštumų! Skambinkite mums - arba dar geriau, užsukite! Šiandien padėsime jums pradėti.