Tango
Didžiausiu šokių evoliucijos laikotarpiu Amerikos istorijoje (1910–1914 m.) „Tango“ pirmą kartą pasirodė. Tai iš karto patiko šokį suvokiančiai visuomenei dėl intriguojančių, asimetriškų ir įmantrių modelių, kurie šalies šokio sąmonei suteikė romantikos. Tango neturi aiškiai apibrėžtos kilmės: jis galėjo kilti iš Argentinos, Brazilijos, Ispanijos ar Meksikos, tačiau jis aiškiai kilęs iš ankstyvojo ispanų liaudies šokio Milongos ir turi maurų ir arabų protėvių pėdsakų. „Tango“ pirmą kartą tapo žinomas kaip XX amžiaus pradžioje Argentinoje. Tačiau ji buvo šokama įvairiais pavadinimais visoje Lotynų Amerikoje.
Po daugelio metų Argentinos lygumos ar „gauchos“ šoko modifikuotą „Milonga“ versiją baisiose Buenos Airių kavinėse. Vėliau Argentinos ir Kubos jaunimas pakeitė vardą (ir stilių) į Tango, kuris buvo priimtinesnis visuomenei. Kubiečiai šoko pagal habanera ritmus, kurie buvo sinchronizuoti ir užgožė pagrindinį Milongos ritmą. Tik po to, kai ji įsitraukė į Paryžių ir vėl buvo pristatyta Argentinoje, muzika buvo grąžinta į savo gimtąjį stilių.
Daugiau nei 60 metų keturių ritmų „Tango“ ritmas išliko ir toliau buvo populiarus visur, nes muzika yra universali, turinti daugybę tipų antrinių stilių. Iš visų šokių, atsiradusių XX amžiaus pradžioje, tik „Tango“ ir toliau džiaugėsi tokiu populiarumu. „Tango“ yra progresyvus šokis, kuriame staccato pėdų judesiai ir sulenkti keliai pabrėžia dramatišką šokio stilių. „Tango“ yra vienas stilingiausių pramoginių šokių. Tai dramatiška su išmatuotais kirtimo ir lenkimo žingsniais bei palankiomis pauzėmis. Galbūt pagrindinė jo plataus populiarumo priežastis yra ta, kad ji šokama arti partnerio.
Pasinaudokite mūsų specialiu įvadiniu pasiūlymu naujiems studentams ir šiandien susisiekite su „Fred Astaire Dance Studios“. Mes padėsime jums žengti pirmą žingsnį naujo ir įdomaus gyvenimo būdo link.